05/12/2024
Lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo atnaujinti teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimą. Šie pakeitimai skirti modernizuoti procesą, užtikrinti statybos procesų skaidrumą, pagreitinti leidimų išdavimo procedūras ir sumažinti administracinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui.
Esminis pokytis - SLD išdavimo tvarka. Sumažės projektavimo etapų ir administracinių procedūrų, statybos leidimą bus galima gauti greičiau ir mažesnėmis projektavimo sąnaudomis. Nuo šiol statybos leidimai bus išduodami ne techninio projekto, o projektinių pasiūlymų pagrindu. Be to, padidintas informavimo apie statybas skaidrumas ir galimybė įtraukti visuomenę.
Statybos leidimo išdavimo tvarka
Statybos leidimų išdavimo procedūra optimizuota – projektų ekspertizės atliekamos tik po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šis procesas sutrumpina ekspertizių laiką 1–2 mėn.
Liko tik du etapai – projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Darbo projekto ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūra panaikinta.
Projektiniai pasiūlymai dabar apima tik esminius sprendinius (architektūrą, infrastruktūrą, želdynus), tačiau neteikia informacijos apie vidaus sistemas ar technines specifikacijas.
Kai SLD privalomas, statinio projektas turės būti rengiamas dviem etapais: pirmame etape rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie viešinami, savivaldybė ir valstybės institucijos atlieka projektinių pasiūlymų patikrą ir išduoda SLD. Visuomenė apie SLD išdavimą informuojama per „Infostatyba“ paskelbiant SLD, projektinių pasiūlymų duomenis. Projektiniuose pasiūlymuose turi būti numatyta architektūros, infrastruktūros, želdynų ir kiti aplinkos ministro nustatyti sprendiniai; antrame etape rengiamas techninis darbo projektas, atliekama jo ekspertizė (kai ji privaloma), pranešama apie statybos darbų pradžią. Kai SLD neprivalomas, statinio projektą galima rengti nerengiant projektinių pasiūlymų (vienu etapu), rengiant tik techninį darbo projektą. Visais atvejais nebelieka darbo projekto.
Nepriklausomai nuo to, ar SLD privalomas, ar ne, statytojas galės pradėti vykdyti statybos darbus tik pranešęs apie statybos pradžią.
Projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys:
• bendroji – bendrosios dalies pagrindiniai sprendiniai;
• projekto dokumentų sudėties žiniaraštis (bylų pavadinimai, žymenys);
• bendrieji statinio rodikliai;
• bendrasis aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama projektuojamo statinio (statinių) statybos vieta, statybos rūšis, statinio paskirtis, statinio kategorija (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), duomenys pagrindžiantys statinio kategorijos ir statybos rūšies pasirinkimą;
• trumpas statybos sklypo aprašymas;
• rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams – esamos būklės įvertinimas;
• projektuojamų statinių sąrašas (jei projektuojami keli statiniai), pagrindinės charakteristikos, paskirtis, planuojama ūkinė veikla;
• energinio aprūpinimo ir vandens šaltiniai; vandens, nuotekų ir energinio aprūpinimo inžinerinių tinklų vietų (trasų) apibūdinimas; atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo apibūdinimas;
• architektūrinė – architektūrinės dalies pagrindiniai sprendiniai;
• bendrieji architektūrinių sprendinių brėžiniai.
Keičiasi statinių projektavimo tvarka: specialiuosius reikalavimus išduoda savivaldybės vyriausias architektas, kuris gali konsultuotis su visuomene.
Taip pat keičiasi statinių projektavimo tvarka: prieš statinių projektavimą privaloma gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, jei numatoma projektuoti visuomenei svarbius statinius (jų dalis) arba jei neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Specialiųjų reikalavimų stadijoje nereikia turėti projektinių pasiūlymų.
Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus.
Privaloma pranešti apie statybos pradžią: statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.
Statytojui (užsakovui) taikoma administracinė atsakomybė už nepranešimą apie statybos darbų pradžią (bauda nuo 600 Eur iki 10000 Eur/už pakartotinį pažeidimą nuo 1500 Eur iki 20000 Eur).
Taip pat nustatyta rangovo pareiga pranešti apie subrangovus („Infostatyba“ sistemoje).
Statinių klasifikavimas
Paskirtys dabar aiškiau skirstomos į grupes, atsižvelgiant į pastatų naudojimo tikslus. Numatomi pastatų tipai ir paskirčių grupės. Pastatai skirstomi į 2 tipus: gyvenamieji ir negyvenamieji.
Gyvenamosios paskirties tipas skirstomas į vienbučių ir dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių paskirčių grupes. Negyvenamosios paskirties tipas skirstomas į komercinių, administracinių, transporto ir kt. paskirčių grupes.
Nebereikia rengti projekto ir gauti SL, kai keičiama tik pastato arba patalpos paskirtis, bet nekeičiama paskirties grupė.
Atsiranda nauja paskirtis: bendro gyvenimo pastatų (co-living) paskirtis.
Priedangų įrengimas
Naujai projektuojamuose pastatuose nuo šiol numatyta įrengti priedangas.
Privaloma įrengti slėptuves pastatui, patalpoms, kuriuose dirbs žmonės, užtikrinantys valstybės Ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Tokiame statinyje privalo būti suprojektuota ir įrengta slėptuvei keliamus reglamento reikalavimus atitinkanti patalpa arba numatytas statinio priklausinys – slėptuvės pastatas. Visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (visuomeninės paskirties statiniui), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) gyvenamajam namui turi būti suprojektuota ir įrengta priedangos patalpa.
Postūmis organinių medžiagų naudojimui
Reikalavimas visuomeniniuose pastatuose naudoti bent 50% organinių medžiagų. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų. Nauja tvarka bus taikoma administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams, o nuo 2028 metų – visiems naujos statybos visuomeniniams pastatams.
Pakeitimais siekiama suderinti procesų efektyvumą su atsakingu požiūriu į urbanistikos, aplinkos ir statybų sektoriaus raidą.
Iš esmės įstatymo pokyčiai leidžia supaprastinti procedūras: sumažintas projektavimo ir administracinių etapų skaičius bei atsisakyta perteklinių, besidubliuojančių reikalavimų. Taip pat paspartinti procesai – aiškiau atskirtos tikrinančių institucijų ir statybos dalyvių atsakomybės, išplėstos galimybės teikti ir sekti paraiškas elektroniniu būdu. Pokyčiais siekiama užtikrinti skaidrumą, dėl to įvesti nauji reikalavimai statybos dalyvių kokybei užtikrinti ir sustiprinta visuomenės informavimo ir dalyvavimo galimybė. Pakeitimai skatina aukštesnės kokybės urbanistinius sprendinius.
Iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus.
