04/09/2019
Kiek kainuoja elektriko paslaugos?
Taškas, metras ir panašūs keiksmažodžiai
Užsakovas ieškodamas meistro susiduria su klausimu – kaip įvertinti būsimų darbų kainą? Taigi, susisiekdamas su elektriku, kaip įprasta užduoda anksčiau išvardintus klausimus. Labiausiai paplitę atsakymų varijantai yra du: kaina už “tašką“ ir atskirų darbų įkainiai.
“Taško“ sąvoka priklauso nuo meistro – kai kurie taip vadina vietas, kur bus montuojami jungikliai/rozetės/šviestuvai ir pan., kiti pagal šviestuvų polių skaičių ir pan. Trumpiau tariant, kiekviena iš sienos kyšanti rozetė, jungiklis, laidas (tarkim sieniniam šviestuvui) – “taškas“.
Skaičiavimo “taškais“ pliusas tas, kad juos lengva patikrinti, suskaičiuoti. Minusas tame, kad kaina už “tašką“ smarkiai priklauso nuo objekto, nuo darbų sudėtingumo ir apimties konkrečiu atveju.
Skaičiuojant pagal konkrečių darbų apimtį, sudaromos sąmatos už atskirus veiksmus – nutiestą kabelį, sienų štrobavimą, ertmių rozetėms/jungikliams gręžimą, sujungimus ir pan. Iš pirmo žvilgsnio kaina tuomet atrodo labiau konkretizuota ir skaidresnė. Tačiau patikrinti tokių darbų tikslias apimtis sunkiau.
Skaičiavimas taškais užsakovui dažnai būna patogesnis, nes galima iš anksto daugmaž suplanuoti darbų apimtį ir finansus, laukia mažiau siurprizų pateikus sąskaitą.
Kiek už tašką?
Toks įprastas klausimas, kurį užduodamas užsakovas mato prieš akis skylutę sienoje su laidu. musų atsakymas 7eur.
Bet būna ir čia kyla nesusipratimų, jei laidas iš sienos vienas, o rozečių prie prie jo turės būti, tarkim, keturios.. Užsakovo akyse tai vienas taškas, o elektrikas lupa kaip už keturis! Kodėl? Ogi todėl, kad elektrikas apžiūrėdamas objektą, įvertina darbų apimtį, sudėtingumą, specialios įrangos panaudojimo būtinybę ir įvardina kainą už tašką, apskaičiuodamas vidutinę visų lydinčių išlaidų vertę. Išeina tokia a la vidutinė temperatūra ligoninėje, tačiau jis neketina jūsų apgauti.. ta kaina kyla iš praktikos ir patirties, ne iš oro.
Alternatyva – visus darbus suskaičiuoti metrais, skylutėmis ir pan.
Atskirų darbų įkainiai:
Laido tiesimas – 0,5 EUR/m
Štrobavimas – 1,5 EUR/m
Skylių gręžimas rozečių dėžutėms – 3 EUR/vnt
Dėžučių montavimas – 1 EUR/vnt
Laidų sujungimas dėžutėje – 2EUR/sujungimas
Kapitalinių sienų/perdangų gręžimas – 5 EUR/vnt.
Tuomet bus matyti kainos struktūra, tačiau iš anksto bus įmanoma tik laaaaabai apytikrę sumą numatyti. Taip atsitinka dėl to, kad rimto projektavimo privačiame gyvenamajame sektoriuje nėra daroma (normatyvinė bazė to nereikalauja, o ir užsakovui projekto “nereikia“), taigi, neįmanoma iš anksto numatyti kiek metrų laido teks išnaudoti, kiek kur ko išgręžioti ir pan. Galutinė kaina bus aiški tik pabaigus visus darbus ir tikrai nereiškia, kad ji bus mažesnė už “taškinę“.
Taškas – tai toks integralus vienetas, savyje talpinatis ne tik darbą toje vietoje, kur laidas išeina iš sienos, bet ir laidų pravedimą, gręžimą ir t.t., ir pan. Pasitaiko, kad meistras gali ne iki galo greitu žvilgsniu įvertinti darbo sudėtingumą, taip pats save apgaudamas arba kitaip sakant iš anksto padarydamas užsakovui nenumatytą nuolaidąJ
Skaičiuojant tikslią darbų sąmatą tokių nuolaidų, žinoma, nebebus. O jei atsiras norinčių apgauti, tai išvynios ne 590 metrų laidų, o tarkim 700 ir nepribėgiosi ir nesumatuosi kiek ten tiksliai jų.
Asmeniškai man labiau patinka skaičiavimas “taškais“, nes:
Abi pusės iškart sutaria galutinę kainą;
Atliktą darbą lengva patikrinti, lieka mažiau nesusipratimų ir įtarinėjimų, kad kažkas kažką nori apgauti.
Vienaip ar kitaip, galima pasidaryti sau išvadą, kad net dirbant pagal atskirų darbų sąmatą, preliminariai įvertinti galutinę kainą galima ir pagal “taškų“ metodą. Galutinis variantas neturėtų kapitaliai skirtis.
Ir jei tai, kaip formuojasi kaina daugmaž aišku, tai kitas dažniausiai užduodamas klausimas (bent jau mintyse, jei ne atvirai) –
O ko taip brangiai?
O meistras jums atsakytų, kad visai čia nebrangiai..
Čia nekalbėsiu apie mokesčius, kuriuos turi susimokėti laisvai samdomas elektrikas tam, kad galėtų dirbti.. jie metai iš metų kinta ir visi tie oficialieji mokestiniai reikalai – atskira, ilga ir galbūt ne visai cenzūrinė kalba..
Ne visi pinigai, kuriuos jūs jam sumokate taip ir lieka jo kišenėje.. Deja, jam reikia ne tik “valgyti“, bet ir nuolatos investuoti į darbinius instrumentus, transportą, galų gale skirti laiko ir lėšų tobulinimuisi, ieškoti užsakymų ir t.t.
Kitas momentas – elektriko darbo laikas, tai ne tik tos valandos, kurias jis praleidžia tiesiogiai jūsų namuose, bet ir medžiagų, reikalingų jūsų statybai užsakymai, supirkimai, atvežimai (prisiminkit, kada paskutinį kartą užsakinėjote kokią prekę su pristatymu į namus ir kiek tai kainavo arba kiek užtrukote ieškodami kokios nors smulkmenos, kurios nebuvo pirmame pasitaikiusiame prekybos centre ). Taip pat projektavimas (brėžiniai), sprendimų ieškojimas (kaip tilpti į norimą užsakovo biudžetą, bet padaryti kažką tokio “wow“).. Tai nėra tas darbas, kurį galima pamiršti, kai išeini iš objekto.
Žinoma, priklauso nuo meistro.. Kartais jų įkainiai skiriasi dvigubai, bet greičiausiai tas skirtumas realybėje atsiperka, nes nereikia mokėti kelis kartus už klaidų taisymą.
Kiek gi išlaidų patiria elektrikas? Daug nekalbėsim apie įrankius kurie kas dieną atlaiko didžiulį krūvį ir galiausiai sugenda, apie lužtančius grąztus ar akyse dylančias deimantines karūnas..
Ir tai toli gražu ne visos išlaidos. Ne patogumu ar privalumu, o būtina darbo priemone yra ir:
Automobilis, kurio eksploatacija gali būti “nuo…iki“. Nemažą dalį išlaidų sudaro kuras (ypač, jei elektrikas nėra jūsų kaimynas, o tarkim, važinėja keliasdešimt kilometrų pirmyn-atgal). Todėl nenustebkite, jei jums rekia padaryti tarsi tik vieną kitą smulkmeną ir meistras užtrunka valandą, o tai kainuoja smarkiai daugiau, nei “taško“ įkainis.. arba, jei normalus meistras atsisako dirbti, jei darbo apimtis maža, o jūs baisitės užsiprašyta kaina..
Kompiuteris – brėžiniams, dokumentų spausdinimui, įrenginių programavimui, etc.
Papildomos “smulkmenos“ – apšvietimas, kopėčios, įrankių dėžės..
Taigi, paliksiu jūsų nuožiūrai ir paskaičiavimams, kiek objektų reikia per metus padaryti meistrui tam, kad padengtų bent jau paprastąsias einamąsias išlaidas ir ar tikrai labai daug ten lieka “pravalgymui“.
